pagelbininkas

pagélbininkas (-inykas), -ė smob. (1) žr. pagalbininkas: Menkas iš tavęs pagélbininkas teišeit Slnt. Neturu pagélbininko, viena esu Krš. Turėjau penkias pagélbininkes, išmokiau anas siūti Krtn. Paėmė švilpynę ir sušaukė visus savo pagélbininkus velniūkščius MitI368. Karaliaus pagelbinykai dideliai įpyko kaipo ant karaliaus, teip ir ant to dailidės BsPII19. ^ Engėjui velnias patarėjas, sukčiai – pagelbininkai KrvP(Mrc). Pilna laktelė pagelbinykų (dantys) LMD(Jnšk).